Ketvirtadienio vakarą,
gruodžio 12 dieną, artėjant Kalėdoms, nedidelė grupelė studenčių susirinkome
žiūrėti filmo „Mažosios moterys“ (Little Women), sukurto remiantis to
paties pavadinimo L. M. Alcott romanu.
Tai gražus ir mielas
filmas, pasakojantis apie keturių seserų ir jų mamos gyvenimą karo metais be
tėvo, kuris yra išėjęs į frontą. Švelniai ir subtiliai atskleidžiama paprasta
seserų kasdienybė, palaipsniui rodoma kaip jos bręsta, keičiasi. Filmas įtraukia
ir nė kiek neprailgsta, nors trunka keletą valandų. Supratome, kad nereikia nei specialiųjų
efektų, nei daug veiksmo, norint sukelti teigiamas emocijas ir perduoti
nebanalų turinį. Visos kartu juokėmės ir verkėme ir baigusios žiūrėti dar ilgokai
kalbėjome apie filmą.
Sutarėme, kad mums labai
patiko mergaičių mama, nes ji taip puikiai sugeba atskleisti savo dukrų
gerąsias savybes, myli jas tokias, kokios jos yra ir, svarbiausia, moko kaip
būti savimi ir niekada neišduoti savo idealų dėl kitų nuomonės arba aplinkos
spaudimo. Taip pat aptarinėjome ir vyrus, už kurių ištekėjo seserys, juk jie
irgi padėjo merginoms subręsti.
Nuostabus filmas ir jaukus vakaras, kurį praleidome visos kartu.
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
2013 m lapkričio 28 d. kalbėjo VU dėstytoja Beata Grebliauskienė
Susitikimo
su Beatos Grebliauskienės tema skambėjo labai įdomiai: Kaip tapti tikra dama? Galbūt todėl tą
vakarą susirinko gausus būrys merginų… juk visos norime būti tikromis damomis!
Dėstytoja
aptarė bendravimo kultūrą ir etiketo taisykles, kurios kiekvienoje tautoje yra
mandagumo ir pagarbos kitam žmogui išraiška. „Mandagumo esmė, - sakė Beata, -
tai pagarbos demonstravimas. Tai būtina gerų santykių palaikymo sąlyga“.
Kaip
pasisveikinti tam tikru paros metu (taip pat kaip pasisveikinti su skirtingų
rangų žmonėmis)? Kas pirmasis turėtų paduoti ranką: vyras ar moteris? Kaip
pristatyti žmones? Taip pat kalbėjome ir apie aprangos kodą: ką mes pasakome
savo apsirengimu, kokie yra aprangos tipai (darbo rūbai, laisvalaikio rūbai,
iškilmių rūbai); prisiminėme ir kai kurias kitas mandagumo taisykles
bendraujant.
Susitikimas
su Beata mums buvo iš tikro labai naudingas. Diskutavome daugiau nei dvi
valandas, nes kiekviena norėjo žinoti, kaip derėtų elgtis vienoje ar kitoje
situacijoje, dalinosi savo patirtimi, o ir pati dėstytoja davė daug pavyzdžių,
remdamasi spaudos šaltiniais. Daug išmokome naujų dalykų, nors turėjome
pripažinti, kad elgesio taisyklės remiasi sveiku protu ir kiekviena jų turi
savo reikšmę. Dabar bendraudamos su žmonėmis vis pagalvojame, na ir kaip aš
turėčiau elgtis šioje situacijoje?
Kadangi
per pirmąjį susitikimą nespėjome aptarti visų dėstytojos numatytų temų,
susitarėme susitikti dar kartą. Dabar nekantriai
laukiame, ką naujo išgirsime antroje dalyje.
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Kiekviena mergina nori gražiai atrodyti. Mada mums
diktuoja tam tikrus stilius kiekviename laikotarpyje. O kas yra mada? Kaip
aprangos stiliai keitėsi istorijos bėgyje ir kaip atspindėjo tam tikras šio
laikotarpio ypatybės? Kaip suprasti savo kūno proporcijas ir tinkamai parinkti
aprangą ir aksesuarus? Kaip suderinti spalvas? Apie tai aiškino mums
paskaitininkė.
Gale priėjome prie
šios išvados. Apie žmogų, kuris kūrybiškai ir saikingai taiko madą prie savo
individualybės yra sakoma, jog jis turi intriguojantį charakterį, kuriame
paslaptis dera su žinojimu. Toks žmogus traukia kaip knyga, kurią norisi
skaityti ir skaityti ne vieną kartą, nes kiekvieną kartą nustebina naujais
atradimais.
Lapkričio 14 d. kalbėjome apie madą su doc. dr. Raimonda
Bitinaite-Širvinskiene.
Paskaitoje turėjome galimybę išgirsti tiek moterišką, tiek vyrišką poziciją. Kūno teologijos ekspertė Monika kalbėjo apie moters grožį ir kūno kalbą iš antropologinės pusės ir savo, kaip merginos patirties, o jos sužadėtinis, dalinosi savo kaip vyro mintimis.
Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad kalbantis pašnekovas daugiau nei penkiasdešimt procentų supranta ne iš žodžių, o iš kūno kalbos – laikysenos, mimikos, veido išraiškos, rankų judesių ir pan. Kūnas labai dažnai pasako daugiau negu žodžiai. Kitas dalykas, žodžiais galime meluoti, bet kūnas labai sunkiai pasiduoda melui. Mūsų kūnas yra tam, kad pasakytume tiesą apie save. Taigi, kalba ir kūnas yra priemonės išreikšti save.
Grožį dažniausiai labiau išreiškiam kūnu negu kalba. Nuomonę apie kitą irgi pirmiausiai susidarom iš to, ką pamatom iš išorės, nes pirmiau pamatom, o tik po to išgirstame.
Mes savo kūną galime panaudoti melui ir dažnai jam panaudojam. Kartas net nejaučiam, kai meluojam pačios sau – pabrėžiam kažkurią kūno dalį, nors ir negalvojam, kad taip gražu. Tiesiog pabrėžiam norėdamos įtikti kažkam kitam. Kartais galbūt taip elgiamės net nespecialiai, o vyrai mato paprastai, ir atkreipia dėmesį net į tai, ką pabrėžiam nespecialiai. Jei norim parodyti tai, kas esam, o ne tai, ką turim, tai ir turim stengtis tai parodyti.
Galima sakyti, jog didžiausias moters uždavinys – padėti vyrui pamatyti ne vien tai, ką mato, bet kur kas daugiau ir svarbiau - tai, kas slypi jos viduje. Vyrai dažnai yra „trumparegiai“: jei per daug stengiesi pabrėžti ar išryškinti tam tikras kūno vietas, tai nenustebk, kad vyrui tave matant sunku galvoti apie tavo vidų. Panašiai yra ir su elgesiu. Jei savo elgesiu tik pabrėži tam tiktas kūno vietas, arba nevaldai savo judesių, tai vyrui tikrai dar sunkiau atsispirti ir galvoti apie tokios merginos vidų.
Ryte verta savęs paklausti: „Kodėl taip rengiuosi? Todėl, kad taip gerai jaučiuosi ar dėl kitų priežasčių, nors ir jaučiuosi nesmagiai?“ Tai būtent tada ir galim sugalvoti, ko pačios norim: „Ar noriu būti graži visiems ir traukti visų dėmesį ar noriu būti graži tam, kuris supranta mano grožį ir ne tik išorinį?“ Vyrui grožis irgi nėra tik kūnas. Vyrai greitai pavargsta nuo kūno ir atsipeikėja. Labai svarbus yra autentiškumas ir pasitikėjimas savimi. Protingą vyrą labiau traukia ta, kuri nors ir atrodo kukliai, niekuo neišsiskiriančiai, tačiau pasitiki savimi, turi gražų vidinį pasaulį, yra apie ką su ja pasikalbėti... Juk ir merginoms patinka tie vyrai, kurie turi turtingą vidinį pasaulį, o ne tik aukštas pareigas ir gerą statusą.
Moters silpnumas ir drovumas irgi yra ypatingas grožis vyrui, nes vyras susiduria su tuo, ko nesuvokia, bet kas jam atrodo labai gražu: akys, veidas, judesiai, plastika ir t.t. Tačiau, kad vyras galėtų žiūrėti į moterį, o ne į atskiras jos kūno dalis, mums vyrams reikia moterų pagalbos. Ar mes pačios norim, kad mus matytų tik kaip kojas ar tik sijoną? Juk už tai, ką vyras mato, atsakinga pati moteris. Ir ne vien už tai, ką mato. Moteris labai dažnai yra atsakinga už tai, ar vyras nusideda, ar ne.
Tiesa, šiuolaikinė visuomenė „transliuoja“, kad būti gražiai tai būti seksualiai. Tačiau tai netolygūs dalykai. Sumaišyti grožį su seksualumu tai tas pats, kas sumaišyti meilę su dėmesiu. Ko norime? Gauti dėmesio ar būti mylimos?
Tai nereiškia, kad nereikia savęs prižiūrėti! Apsirengti maišu tai ne išeitis. Skoningai suderinti drabužiai ir papuošalai, arba diskretiškas makiažas padeda pabrėžti vidinį grožį ir traukia dėmesį į mus, kaip asmenybes, jei per didelė iškirptė, minisijonas, permatomi arba aptempti drabužiai nenukreipia šio dėmesio tik į mūsų kūną.
Būti gražiai yra atsakomybė, ir tai tikrai nėra lengva. Taip, gražus žmogus gali naudotis savo grožiu, juo manipuliuoti, tačiau tuo grožiu lengvabūdiškai gali pasinaudoti kiti.
Stenkimės elgtis, rengtis ir atrodyti taip, kaip norim, kad apie mus galvotų. O kas mus daro gražias? Tikrasis moters grožis - būti savimi. Būdama savimi, ji neturi papildomai parodyti savo grožio, nes moters grožis pats savaime skverbiasi iš jos vidaus.
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Paskaitą skaitė Kūno teologijos ekspertė Monika Norbutaitė, spalio 10 d.
Kūnas nėra tik kūnas ir siela nėra tik siela, nes kūnas ir siela yra žmogus. Negalime atskirti kūno nuo dvasiškumo. Niekada negalime tiesiog palikti kūno namuose ir jo nesinešti ten, kur einame. Pagalvoję įsitikinsim, kad niekur nesam buvę be kūno. Pavyzdžiui, kai įsipjaunam ar susižeidžiam, skauda, o juk tada negalime viduje džiaugtis, nes labai skauda. Todėl negalim sakyti, kad „turim kūną“, nes mes esam kūne. Žmonės dažnai linkę manyti, kad kūnas yra blogis, o dvasia – gėris. Dabar jau įsitikinome, kad tai neįmanoma, nes kūnas ir dvasia negali žmoguje būti atskirai.
Kodėl ryte, pažvelgę į veidrodį, didžioji dalis žmonių negali pasakyti: „Aš tobulas“? Tokį požiūrį suformuoja visuomenė. Tai ji diktuoja madas, nustato grožio idealus ir normas. Iš tiesų, kiekvieno žmogaus kūnas yra tobulas, nes jis yra tobulas Dievo kūrinys, vienintelis toks visame pasaulyje, išskirtinis ir nepakartojamas. Tokio dar niekada nebuvo, dabar tokio niekur nerasi ir niekada daugiau tokio pat nebus.
Kodėl žmogus tobulas ir išskirtinis? Pirmiausia, tai žmogus geba kalbėti – tai mūsų ir Dievo („Žodis tapo kūnu“) panašumas. Dievas davė žodį, kad jis keistų. Tik pagalvokime, kokia yra kalbos galia. Ji gali džiuginti, linksminti, prajuokinti, guosti, suteikti pasitikėjimo kitam. Kitas dalykas, žmogus turi intelektą, t. y. jis gali suprasti, suvokti save, kaip asmenybę, suvokti, kad aplinkui esantys žmonės irgi yra asmenybės, žmogus supranta, kad visi esame skirtingi. To tikrai negali nė vienas gyvūnas.
Kokią galią suteikia kūnas? Kūnu galim kitam suprantamai išreikšti meilę, savo darbus, pasaulėžiūrą ir pan. Tai būdas atskleisti savo asmenybę. Pirma, tai turim rasti santykį tarp savęs ir kūno, jį pamilti (o ne alinti dietomis, neprižiūrėti jo), kad jis atskleistų mano asmenybę. Į kūną turime žvelgti su pagarba, nes Tai Dievo kūrinys, tobulo Kūrėjo kūrinys, o kaip vertinam kūrinį, taip ir patį kūrėją. Pykstantį ant mylimų žmonių, pavyduliaujantį dėl visokių menkniekių, galbūt flirtuojantį?
Ši tema yra neatsiejama ir nuo lytinių santykių temos. Juk kūnas yra mūsų dovana, ją gavome iš Dievo. Šią savo dovaną nors kartą padovanoję kitam, negalėsime atsiimti ar padaryti ją vėl tokią, kokią turėjom. Tada vėl ją dovanodami kitam, atsiimame dar mažiau, ir taip mūsų dovana po truputį panašėja nebe į dovaną. Galų gale, kai ateina laikas santuokai nebeturime ką padovanoti, sakome: „Žiūrėk, kas liko iš manęs, viską jau išdalinau...“. Būtent dėl šios priežasties verta saugoti, prižiūrėti, vertinti savo kūną, kaip dovaną ir laukti tos akimirkos, kai galėsi vienam vieninteliam ir iki gyvenimo pabaigos padovanoti save visą.
Giedrė Labašauskaitė
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Rugsėjo24 dieną, 18 val., gausiai susibūrėme paklausyti dr. Irenos Eglės Laumenskaitės, VU Filosofijos fakulteto, Socialinio darbo katedros docentės, kuri kalbėjo mums apie moteriškumo esmę.
Per paskaitą Irena L. mums pasakojo apie tai, kad mums būtinas santykis su
kitais žmonėmis, kad mes atsiskleistume kaip asmenys. Ir tas santykis turi būti
meilės santykis. Mums daug kartų pakartojo, kad mes esame labai
unikalios, kad tokios, kaip aš niekada nebuvo ir niekada nebus. Ir kad tarp
dviejų žmonių užmegztas santykis yra taip pat unikalus ir tokio santykio negali
užmegzti su kitais žmonėmis. Todėl jei atsiranda, pavyzdžiui, pavydas,
turime stengtis stiprinti santykį, o ne bandyti ieškoti išorinių priemonių
pašalinti konkurentą.
Taip pat kalbėjo apie mūsų savivertę. Turime atrasti, kad esame dovanos ir
mūsų vertė nepriklauso nuo kažkokių mūsų charakteristikų ar sugebėjimų. Mūsų
vertingumas mums yra duotas/padovanotas ir mūsų užduotis yra išskleisti šią
dovaną. Kadangi tai dovana, mes ją turime. Tik reikia to nepamiršti. Mes taip
dažnai pamirštame ir tuomet stengiamės įrodyti savo vertingumą kurdami kažkokį
savo įvaizdį ar pirkdami prabangius daiktus, nes taip parodome, kad esame
vertingi.
Po to kalbėjo apie skirtumą tarp pasisavinančios meilės ir savęs
dovanojančios meilės. Esminis skirtumas tarp šių meilių yra tas, kad
pasisavinančios meilės atveju žmogus jaučiasi nevertingas ir nori pasisavinti
vertingumą iš kito žmogaus, todėl traukia kitą žmogų į save, nori padaryti jį
savu, o dovanojančios meilės atveju žmogus supranta, kad jis yra vertingas ir
kitas žmogus yra vertingas ir gali tarp jų užsimegzti labai stiprus santykis.
Ir tuomet mums uždavė namų darbą. Pagalvoti su kokiais žmonėmis mes
jaučiamės kaip dovanos ir su kuriais ne. Ir sakė, kad tuose santykiuose,
kuriuose mes nesijaučiame dovanomis, mums juos reikia gydyti.
Dar pridurė, kad moteris yra ypatinga save gebėjimu
klausytis ir priimti kitą, koks jis yra, nevertinant jo pagal naudą. Ir tuo ji
turi prisidėti prie pasaulio ir taip tą pasaulį keisti.
Štai knygos, straipsniai ir filmukai, pasiūlyti Eglės Laumenskaitės, susiję su projekto temomis:
“It‘s So You“ is a project of “Youth Initiatives” , which unites young people from Lithuania, Latvia, Estonia and Finland. The promoters of the project are girls: students and young professionals, who see the need of deepening the understanding of the identity and the role of woman in the society. Planned activities will help them and other students to get to know themselves better, to develop successful relationships with others and to feel comfortable in the world of professional work, as well as to grow in creativity and entrepreneurship.
Project will be developed from August of 2013 till July of 2014. Methodology will be based on lectures and practical seminars by specialists of different fields, discussions, film-forums, team work, etc., which will take place in Vilnius, Riga, Tallinn and Helsinki.
Participants will analyze three main themes: 1) Woman’s identity and image (psychology, body language, elegance, etiquette and etc.); 2) Woman through the perspective of relationship with a man (solidarity, equality and complementarities between men and women, being a successful couple, etc.); 3) Woman’s role in a family and society (entering the professional world, combining family and career). In January, a meeting of the participants from all four countries will be held in Tallinn, in order to share their experiences and deepen the understanding of of image, communication and beauty together.
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
