Balso valdymas

2015 m. vasario 12 d. turėjome praktinį užsiėmimą su aktore Olga Polevikova apie balso valdymą

Balsas, - pasakojo O. Palevikova, - yra neįtikėtina galia, paprastas asmenybės raktelis. Ji taip  žavisi balsu, kad šešis iš dešimties darbo metų skyrė darbui su balsu.

Pasak Olgos, mūsų balsas yra ledkalnio viršūnė. Jei kalbėjimo tembras ir skambėjimas yra negeras, turime ieškoti priežasčių giliau. Pažinti savo psichologiją. Tam, kad balsas skambėtų, mūsų kūnas turi išlaisvėti, turime turėti tikrą asmenybės vidinę laisvę.

Olga mums davė ir kitą balso apibrėžimą, balsas –  tai įgarsintas iškvėpimas. Jei kvėpuojame negiliai, mūsų balsas bus aukštas. Olga mums patarė kvėpuoti per pilvą. Aukštas balso tonas dažnai parodo mūsų nepasitikėjimą savimi.

Dažnai negarsaus kalbėjimo priežastis yra ta, kad mes nepataikome į savo rezonatorius. Rezonatoriai – tai mūsų kauluose esančios tuščios mažos ertmės. Jų turime pakaušyje, prie nosies, krūtinėje, stubure. Todėl kaulai labai gali pasitarnauti mūsų balso stiprumui. Jei nenaudojame kaulų, tuomet balsui išgauti naudojamos tik stygos, todėl viešai kalbėdami labai greitai pavargstame. Rezonatoriai kalbėjimui suteikia ir spalvą. Pavyzdžiui, kai kalbame iš krūtinėje esančių rezonatorių, kalbėjimui suteikiame aksominės spalvos, veido rezonatoriai  suteikia skaidrumo, galvos (pakaušio) rezonatoriai – geležinio atspalvio.

Balsas turi savo vektorių, tai yra judėjimo kryptį: galime balsą nukreipti į auditoriją arba traukti į save. Bet tam reikia mokėti koncentruotis. Jei mokame susikoncentravę nukreipti balsą į žmogų, nors į jį ir nežiūrime, žmogus gali jausti, kad kalbame jam.

Balso valdyme labai svarbi artikuliacija. Profesionalus skambėjimas nuo neprofesionalaus skiriasi tuo, kad neprofesionalus skambėjimas daugiau akcentuoja balsius, nors didžiausias skambėjimo grožis atsiranda aiškiai tariant priebalses, ypač v,m,t,k. Todėl svarbu grąžinti šiuos priebalsius į kalbą. Stengtis kalbėti aiškiai, raiškiai, „nemalti“.

Olga pasidalino, kad mūsų kaip kalbėtojų užduotis yra kalbėti taip, kad klausytojas matytų ne mus, bet vaizdą, kylantį iš kalbos. Jei kalbėtojas užstoja vaizdą savimi, dingsta labai svarbi kalbėjimo dalis.

Antroji užsiėmimo dalis buvo skirta balso lavinimo pratimams: darėme įvairius artikuliacijos, balso siuntimo, vibracijos pratimus.