Projekto „Tu tokia
žavi!“ užsiėmime, 2014 m. balandžio 24 dieną, susitikome su Violeta
Vitkauskiene, buvusia Lietuvos Šeimos Centro vadove, trijų mergaičių mama.
Kartu nagrinėjome nelengvą temą: kaip suderinti darbą ir šeimą? Ar tai įmanoma?
Atrodo nėra vieno atsakymo į šį klausimą.
Atlikome įdomią užduotį: bandėme įvardinti du
jaunų žmonių, merginos ir vaikino uždavinius, sukurti jų pasaulį ir
įsivaizduoti, kiek laiko jie skiria įvairiems užsiėmimams ir žmonėms: studijoms,
buvimui su šeima, draugais, savo pomėgiams. Šie dalykai kinta, kai žmogus
pradeda dirbti: darbas užima daugiausia laiko, bet ir draugų bei pažinčių
daugėja. Kai tie du žmonės pradeda draugauti, ir ypač, kai sukuria šeimą, vienas kitą įtraukia į savo draugų, šeimos būrį,
ir tų ryšių padaugėja. Reikia derinti, kam ir kiek skirti laiko.
Lektorė atkreipė dėmesį, kad šiuo laikotarpiu, ir
visą laiką, labai svarbus yra to nepakartojamo, vienintelio ryšio su savo
sutuoktiniu kūrimas. Tai vyksta ir bendraujant, kuriant bendrus planus ir
laikantis idealų, sprendžiant problemas... Bendra buitis, namų židinys,
prižiūrėti namai ir skanus maistas, nėra kažkas ypatingo. Tai ta vieta, kur
meilė gali augti, pasireikšdama konkrečiais darbais.
Kai atsiranda vaikas, jis įeina į tą sutuoktinių
ryšį, kuris yra meilė, ir juo gyvena. Be tėvų meilės vaikas negali laimingai
augti. Naujas šeimos narys, o po to ir jo broliukai arba sesutes keičia viską
aukštyn kojom, tampa prioritetu – ir laiko prasme, ir dėl vietos, kuri užimama
mamos ir tėčio širdyse ir mintyse. Jam labai reikia ypač buvimo su savo mama
per pirmus gyvenimo mėnesius. Tas laikas turi didelę įtaką vaiko psichikai.
Daug mamų tuo metu pasirenka namų šeimininkės darbą ir apleidžia profesinę veiklą.
Tai tikra profesija, kurioje moteris įgyja daug
reikalingų savybių, vartinamų taip pat darbo rinkoje: pamiršti save, susitarti
su kitais, išmokti rūpintis sveikata, organizuoti laiką, greitai spręsti kritines
situacijas, ir daugybę kitų dalykų... Bet svarbiausia, tai duoda galimybę būti
šalia vaiko, kai jam to reikia, būti su vyru, kai jis grižta iš darbo, išvengti
perdėtos įtampos ir nervingumo dėl to, kad norime per daug padaryti tuo pačiu
metu, kas neigiamai atsispindi ir vaikų auklėjime ir bendravime su sutuoktiniu.
Kiekviena moteris yra skirtinga ir vaikai yra
skirtingi. Dėl to toks pasirinkimas yra kiekvienos šeimos sprendimas. Kartais
profesinio darbo galimybė yra tai, ko reikia moters psichikai – ir dėl to ir
šeimai (gera išeitis tai pusės etato arba lankstus darbo grafikas), o kartais
kaip tik būdama namie visiškai save realizuoja ir šeimai tai yra tikra atrama. Yra
ir moterys, kurios, nors turi aiškų profesinį pašaukimą, pasirenka būti tam
tikrą laiką namų šeimininkėmis taip investuodamos į šeimos ateitį. Svarbu, kad
moteris sugebėtų dėti reikalingas pastangas pirmoje vietoje ryšių su vyru kūrimui
ir skirti laiko vaikams: klausytis jų, žaisti su jais, spręsti jų kasdienines
mažas problemas, paguosti, padėti ruošti pamokas, kad jis jaustųsi mylimas ir
saugus. Tai ne visada yra laiko, bet dažniausiai abiejų tėvų vidinių nuostatų klausimas.
Įdomios nuorodos:
Profesinis pasirinkimas - 100% mama, Elisabetta Tumbiolo, namų šeimininkė ir rašytoja
Šeimos ir darbo derinimas, Nuria Chinchilla, Tarptautinio centro "Šeima ir Darbas" prie
IESE Verslo mokyklos direktorė
Daugiau minčių ir trumpų filmukų apie tai, kaip
padaryti, kad namuose būtų geriau:
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą