Jie ir jos – iš skirtingų planetų?

Ar vyrai ir moterys yra skirtingi? Žinoma, tai galime matyti ir kasdieniniame gyvenime. Mokslininkai nustatė, kad jau naujagimių mergaičių ir berniukų elgesys skiriasi.

2014 m. vasario 13 d. susitikome su psichoterapeutu Gintautu Vaitoška

Todėl ir suaugus svarbu žinoti, kaip bendrauti su skirtingos lyties žmogumi. Vyrai nuo mažens ieško moters meilės: jiems reikia, kad jais žavėtųsi ir pastebėtų, kokie jie yra stiprūs ir protingi. Pirmiausia jie ieško mamos meilės, kuri savo šypsena arba žvilgsniu parodytų, kokie yra svarbūs ir nuostabūs  jų maži pasiekimai. Vėliau jiems reikia merginos ir moters meilės. Pranešėjas teigė, kad merginos savo rankose turi didelę galią, nes vaikinų savęs vertinimas priklauso nuo mylimos merginos įvertinimo. Merginos turi galią, nes jos gali vaikinams pasakyti, kokie jie yra stiprūs.  Merginos taip pat trokšta būti mylimos vyro: joms tai reiškia jaustis gražiomis ir daug kartų girdėti žodžius „Aš tave myliu“.

Merginos gali labai padėti vaikinams tobulėti. Pasirodo, kai vaikinas įsimyli, jį lengva modeliuoti ir „užauginti“ brandžia asmenybe. Čia mums G. Vaitoška priminė visiems žinomą pasaką, kaip princesė savo pabučiavimu pavertė varlę princu. Šiais laikas, pasakojo pranešėjas, atsitinka atvirkščiai: dažnai merginos princus savo pabučiavimu paverčia varlėmis.  Jei mergina iš karto pabučiuoja tą, kurį laiko savo princu, jis virsta varle. Tam, kad varlės virstų princais, jiems reikia ilgai stengtis, praeiti ne vieną išbandymą, kol nusipelno merginos pabučiavimo. Kitais žodžiais, jei vaikinas, nors ir prašo, tačiau negauna visko iš karto, stengiasi atitikti jos reikalavimams, auga, ir vis labiau ją gerbia.

G. Vaitoška įvardijo dažnas anktyvaus intymių santykių priežastis – taip siekiama prestižo ir dažnai merginos turi mažą savivertę, todėl joms svarbu jausti, kad kažkas jas „įvertino“.

Iš pranešėjo taip pat išgirdome, kad visos merginos yra mirtinai gražios. Mums atskleidė vieno tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad moterų patrauklumas susijęs su jų vaisingumu. Tomis dienomis, kai moteris yra vaisinga, ji tampa patrauklesnė.

Čia rasite pranešėjo pateiktį (pdf.)

Bibliografija:

Joshua Harris, Atsisveikinimo bučinys pasimatymui.  Ši knyga tinka labiausiai jaunimui, geriausia ją skaityti jaunystės pradžioje (12 - 15 metų). 

Jason & Cristalina Evert, How to FInd your Soulmate Without Losing Your Soul. Labai gera knyga, labiausiai tinka jau galvojant apie santuoką.

Kitos knygos labiau rašo apie skaudžias problemas, kurios prasideda nevertinant skaistumo:

Miriam Grossman, Unprotected. Knyga apie Amerikos koledžų merginų tragišką situaciją.

Steven Rhods, Taking Sex Differences Seriously.  Apie vyro-moters skirtumus remiantis neurobiologiniais tyrimais, taip pat apie neskaistumo skaudžias pasekmes. Ta pačia tema:

Louane Brizandine, Moters smegenys,  taip pat Male brain (nežinau, ar pastaroji jau išversta) 

John Gray, Vyrai iš Marso, Moterys iš Veneros, apie vyrų-žmonų bendravimo ir psichologinius skirtumus santuokoje. 

Gintautas Vaitoška, Lengvas gyvenimas,  2oo7 metais, Katalikų pasaulio leidiniuose.

Jenny Healy, Adomas ir Ieva iš Edeno.  kūno teologijos (Jono Pauliaus ii mokymo) tema.

Šis projektas finansuojamas remiant  Europos Komisijai. 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Seminaras Taline: „Image, Communication and Elegance”

Būk savimi! Tai buvo pagrindinė mintis, kurią mes girdėjome seminare, vykusiame Estijos sostinėje sausio 30 - vasario 2 dienomis. Tarptautinėje aplinkoje su dalyvėmis iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos klausėme įdomių paskaitų apie įvaizdį, savęs pažinimą ir elegantiškumą.

Kaip save prisistatyti viešoje erdvėje? Ką mūsų įvaizdis perduoda kitiems? Kodėl yra svarbu būti savimi? Šie pagrindiniai klausimai buvo aptariami per įvairius užsiėmimus jaukioje aplinkoje. Vienas iš pagrindinių seminaro  tikslų buvo suprasti, jog mes esame žmonės ir negyvename po vieną, o nuolat bendraujame su kitais, kuomet mūsų įvaizdis yra svarbus. Mūsų apranga turi didelį poveikį bendravimui su kitais. Tam, kad gerai tai suprastume, mums reikalingas filosofinis pagrindas ir supratimas, kas yra žmogus, koks yra jo elgesys, kokie elgesio bruožai mus suvienija.

Akimirka iš paskaitos

Kai girdime žodį „elegancija“, dažniausiai mintyse įsivaizduojame rimtą, vyresnio amžiaus moterį su taisyklinga laikysena, apsirengusią kostiumėliu. Šiuose mokymuose supratome, kad galime būti elegantiškos nešiodamos net sportinę aprangą. Elegancija (lot. “eligere”) reiškia pasirinkti. Šis terminas kažkam gali perteikti šaltumą ir rimtumą, bet jis labiau apibūdina žmogaus gebėjimą atrasti ir pasirinkti tai, kas būtent jam tinka. Vilkėti sportinę aprangą, kai sportuojame yra tinkamiausias pasirinkimas, bet toks nebūtų jei su treningais eitume į diplomo įteikimą. Tinkama apranga bei elgsena nereiškia įspraudimą į rėmus ar užkoduotą masinį pasirinkimą, bet labiau rodo mūsų laisvę ir natūralumą bendravime su kitais.

Užduotis grupėse 

Seminare supratome, jog didžiausią įspūdį apie naujai sutiktą žmogų susidarome per pirmąsias kelias pažinties minutes. Toliau vykstant bendravimui susidėliojame aiškesnį bendrą vaizdą apie tą asmenį. Svarbus yra ne tik įvaizdis, bet ir kalbėjimo būdas, gestikuliavimas, viso kūno judesiai. Neverbalinė komunikacija padeda atsiskleisti žmogaus vidui. Daugiausiai apie mus, mūsų savijautą bei nuotaiką pasako veidas. Apranga turėtų kreipti dėmesį ne į mūsų kūną., o kaip tik – nukreipti aplinkinių žvilgsnį į mūsų veidą, akis, lūpas. Sakoma, jog graži moteris turi ne tik įgimtą grožį, bet ir moka kalbą be žodžių. Tinkamai išreikštos emocijos veido mimikomis atspindi, kas vyksta žmogaus gilumoje. Svarbu yra mokėti perteikti savo grožį išorėje. Šypsena parodo ne tik džiaugsmą, bet ir ramybę, vidinį brandumą, supratingumą ir begalę kitų panašių dalykų. Svarbu yra šypsotis taip pat dėl to, kad yra kur kas maloniau bendrauti su besišypsančiais žmonėmis, kurie kviečia pasitikėti ir artimiau bendrauti.

Nors buvo labai šalta, aplankėme Talino gražiausias vietas

Paskaitos ir patarimai buvo labai naudingi ir prasmingi. Kiekviena turėjo ką pamąstyti apie save bei kitus. Seminaro laiką praturtino bendravimas su dalyvėmis iš įvairių šalių. Bendraudamos tarpusavyje mokėmės viena iš kitos. Merginos iš skirtingų šalių ir skirtingų kultūrų sugebėjo bendrauti ir pasidalinti nuomonėmis bei patirtimis per įvairias veiklas. Supratome, jog žavesys slepiasi ne tik gražiame įvaizdyje, bet ir draugiškame bendravime.

Jonė Makauskaitė ir Josė de Urraza

Savaitgalis Taline pralėkė akimirksniu, ne vien dėl to, kad keliavau su labai šaunia kompanija iš Lietuvos, bet taip pat ir dėl vykusio renginio programos. Viskas buvo labai gerai suorganizuota. Paskaitos vyko tiek teoriniu, tiek praktiniu pagrindu. Nors ir didelė dalis informacijos man nebuvo nauja, tačiau buvo įdomu klausytis kitokio požiūrio, kitokių įžvalgų aprangos, elegancijos, spalvų derinimo temomis.

Kotryna Silickaitė

Per tarptautinį vakarėlį parodėme ir pamokėme keletą lietuviškų šokių 

Šis projektas finansuojamas remiant  Europos Komisijai. 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Filmo vakaras: „Little Women “

Ketvirtadienio vakarą, gruodžio 12 dieną, artėjant Kalėdoms, nedidelė grupelė studenčių susirinkome žiūrėti filmo „Mažosios moterys“ (Little Women), sukurto remiantis to paties pavadinimo L. M. Alcott romanu. 

Tai gražus ir mielas filmas, pasakojantis apie keturių seserų ir jų mamos gyvenimą karo metais be tėvo, kuris yra išėjęs į frontą. Švelniai ir subtiliai atskleidžiama paprasta seserų kasdienybė, palaipsniui rodoma kaip jos bręsta, keičiasi. Filmas įtraukia ir nė kiek neprailgsta, nors trunka keletą valandų.  Supratome, kad nereikia nei specialiųjų efektų, nei daug veiksmo, norint sukelti teigiamas emocijas ir perduoti nebanalų turinį. Visos kartu juokėmės ir verkėme ir baigusios žiūrėti dar ilgokai kalbėjome apie filmą.

Sutarėme, kad mums labai patiko mergaičių mama, nes ji taip puikiai sugeba atskleisti savo dukrų gerąsias savybes, myli jas tokias, kokios jos yra ir, svarbiausia, moko kaip būti savimi ir niekada neišduoti savo idealų dėl kitų nuomonės arba aplinkos spaudimo. Taip pat aptarinėjome ir vyrus, už kurių ištekėjo seserys, juk jie irgi padėjo merginoms subręsti.

Nuostabus filmas ir jaukus vakaras, kurį praleidome visos kartu.

Šis projektas finansuojamas remiant  Europos Komisijai. 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Kaip tapti tikra dama?

2013 m lapkričio 28 d. kalbėjo VU dėstytoja Beata Grebliauskienė

Susitikimo su Beatos Grebliauskienės tema skambėjo labai įdomiai: Kaip tapti tikra dama? Galbūt todėl tą vakarą susirinko gausus būrys merginų… juk visos norime būti tikromis damomis!

Dėstytoja aptarė bendravimo kultūrą ir etiketo taisykles, kurios kiekvienoje tautoje yra mandagumo ir pagarbos kitam žmogui išraiška. „Mandagumo esmė, - sakė Beata, - tai pagarbos demonstravimas. Tai būtina gerų santykių palaikymo sąlyga“.

Kaip pasisveikinti tam tikru paros metu (taip pat kaip pasisveikinti su skirtingų rangų žmonėmis)? Kas pirmasis turėtų paduoti ranką: vyras ar moteris? Kaip pristatyti žmones? Taip pat kalbėjome ir apie aprangos kodą: ką mes pasakome savo apsirengimu, kokie yra aprangos tipai (darbo rūbai, laisvalaikio rūbai, iškilmių rūbai); prisiminėme ir kai kurias kitas mandagumo taisykles bendraujant.

Susitikimas su Beata mums buvo iš tikro labai naudingas. Diskutavome daugiau nei dvi valandas, nes kiekviena norėjo žinoti, kaip derėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, dalinosi savo patirtimi, o ir pati dėstytoja davė daug pavyzdžių, remdamasi spaudos šaltiniais. Daug išmokome naujų dalykų, nors turėjome pripažinti, kad elgesio taisyklės remiasi sveiku protu ir kiekviena jų turi savo reikšmę. Dabar bendraudamos su žmonėmis vis pagalvojame, na ir kaip aš turėčiau elgtis šioje situacijoje?

Kadangi per pirmąjį susitikimą nespėjome aptarti visų dėstytojos numatytų temų, susitarėme susitikti dar kartą.  Dabar nekantriai laukiame, ką naujo išgirsime antroje dalyje.

Šis projektas finansuojamas remiant  Europos Komisijai. 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Mados paslaptys

Kiekviena mergina nori gražiai atrodyti. Mada mums diktuoja tam tikrus stilius kiekviename laikotarpyje. O kas yra mada? Kaip aprangos stiliai keitėsi istorijos bėgyje ir kaip atspindėjo tam tikras šio laikotarpio ypatybės? Kaip suprasti savo kūno proporcijas ir tinkamai parinkti aprangą ir aksesuarus? Kaip suderinti spalvas? Apie tai aiškino mums paskaitininkė.

Gale priėjome prie šios išvados. Apie žmogų, kuris kūrybiškai ir saikingai taiko madą prie savo individualybės yra sakoma, jog jis turi intriguojantį charakterį, kuriame paslaptis dera su žinojimu. Toks žmogus traukia kaip knyga, kurią norisi skaityti ir skaityti ne vieną kartą, nes kiekvieną kartą nustebina naujais atradimais.

Lapkričio 14 d. kalbėjome apie madą su doc. dr. Raimonda Bitinaite-Širvinskiene.

Čia rasite paskaitos pristatymą (.pdf).

Literatūra:

•      Warren, Mary Sheehan, It‘s So You, Scepter, 2011

•      Darling Deborah Lynn, Elegancijos paslaptys, 2003

•      Jasilionytė  A., Dalykinės išvaizdos vadovas, Vilnius, 2008

•      Jonaitis A., Spalvotyra. Kaunas, 2009

•      Pečiulis Ž., Efektyvi komunikacija, 2004

•      Mary Sheehan Warren puslapis It’s So You. Fashion and Communication

Šis projektas finansuojamas remiant  Europos Komisijai. 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Kam panaudoju savo grožį?

Paskaitoje turėjome galimybę išgirsti tiek moterišką, tiek vyrišką poziciją. Kūno teologijos ekspertė Monika kalbėjo apie moters grožį ir kūno kalbą iš antropologinės pusės ir savo, kaip merginos patirties, o jos sužadėtinis, dalinosi savo kaip vyro mintimis.  

Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad kalbantis pašnekovas daugiau nei penkiasdešimt procentų supranta ne iš žodžių, o iš kūno kalbos – laikysenos, mimikos, veido išraiškos, rankų judesių ir pan. Kūnas labai dažnai pasako daugiau negu žodžiai. Kitas dalykas, žodžiais galime meluoti, bet kūnas labai sunkiai pasiduoda melui. Mūsų kūnas yra tam, kad pasakytume tiesą apie save.  Taigi, kalba ir kūnas yra priemonės išreikšti save.

Grožį dažniausiai labiau išreiškiam kūnu negu kalba. Nuomonę apie kitą irgi pirmiausiai susidarom iš to, ką pamatom iš išorės, nes pirmiau pamatom, o tik po to išgirstame.

Mes savo kūną galime panaudoti melui ir dažnai jam panaudojam. Kartas net nejaučiam, kai meluojam pačios sau – pabrėžiam kažkurią kūno dalį, nors ir negalvojam, kad taip gražu. Tiesiog pabrėžiam norėdamos įtikti kažkam kitam. Kartais galbūt taip elgiamės net nespecialiai, o vyrai mato paprastai, ir atkreipia dėmesį net į tai, ką pabrėžiam nespecialiai. Jei norim parodyti tai, kas esam, o ne tai, ką turim, tai ir turim stengtis tai parodyti.

Galima sakyti, jog didžiausias moters uždavinys – padėti vyrui pamatyti ne vien tai, ką mato, bet kur kas daugiau ir svarbiau - tai, kas slypi jos viduje. Vyrai dažnai yra „trumparegiai“: jei per daug stengiesi pabrėžti ar išryškinti tam tikras kūno vietas, tai nenustebk, kad vyrui tave matant sunku galvoti apie tavo vidų. Panašiai yra ir su elgesiu. Jei savo elgesiu tik pabrėži tam tiktas kūno vietas, arba nevaldai savo judesių, tai vyrui tikrai dar sunkiau atsispirti ir galvoti apie tokios merginos vidų.

Ryte verta savęs paklausti: „Kodėl taip rengiuosi? Todėl, kad taip gerai jaučiuosi ar dėl kitų priežasčių, nors ir jaučiuosi nesmagiai?“ Tai būtent tada ir galim sugalvoti, ko pačios norim: „Ar noriu būti graži visiems ir traukti visų dėmesį ar noriu būti graži tam, kuris supranta mano grožį ir ne tik išorinį?“ Vyrui grožis irgi nėra tik kūnas. Vyrai greitai pavargsta nuo kūno ir atsipeikėja. Labai svarbus yra autentiškumas ir pasitikėjimas savimi. Protingą vyrą labiau traukia ta, kuri nors ir atrodo kukliai, niekuo neišsiskiriančiai, tačiau pasitiki savimi, turi gražų vidinį pasaulį, yra apie ką su ja pasikalbėti... Juk ir merginoms patinka tie vyrai, kurie turi turtingą vidinį pasaulį, o ne tik aukštas pareigas ir gerą statusą.  

Moters silpnumas ir drovumas irgi yra ypatingas grožis vyrui, nes vyras susiduria su tuo, ko nesuvokia, bet kas jam atrodo labai gražu: akys, veidas, judesiai, plastika ir t.t. Tačiau, kad vyras galėtų žiūrėti į moterį, o ne į atskiras jos kūno dalis, mums vyrams reikia moterų pagalbos. Ar mes pačios norim, kad mus matytų tik kaip kojas ar tik sijoną? Juk už tai, ką vyras mato, atsakinga pati moteris. Ir ne vien už tai, ką mato. Moteris labai dažnai yra atsakinga už tai, ar vyras nusideda, ar ne. 

Tiesa, šiuolaikinė visuomenė „transliuoja“, kad būti gražiai tai būti seksualiai. Tačiau tai netolygūs dalykai. Sumaišyti grožį su seksualumu tai tas pats, kas sumaišyti meilę su dėmesiu. Ko norime? Gauti dėmesio ar būti mylimos?

Tai nereiškia, kad nereikia savęs prižiūrėti! Apsirengti maišu tai ne išeitis. Skoningai suderinti drabužiai ir papuošalai, arba diskretiškas makiažas padeda pabrėžti vidinį grožį ir traukia dėmesį į mus, kaip asmenybes, jei per didelė iškirptė, minisijonas, permatomi arba aptempti drabužiai nenukreipia šio dėmesio tik į mūsų kūną. 

Būti gražiai yra atsakomybė, ir tai tikrai nėra lengva. Taip, gražus žmogus gali naudotis savo grožiu, juo manipuliuoti, tačiau tuo grožiu lengvabūdiškai gali pasinaudoti kiti. 

Stenkimės elgtis, rengtis ir atrodyti taip, kaip norim, kad apie mus galvotų. O kas mus daro gražias? Tikrasis moters grožis - būti savimi.  Būdama savimi, ji neturi papildomai parodyti savo grožio, nes moters grožis pats savaime skverbiasi iš jos vidaus.

Šis projektas finansuojamas remiant  Europos Komisijai. 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Ko vertas žmogaus kūnas?

Paskaitą  skaitė  Kūno teologijos ekspertė Monika Norbutaitė, spalio 10 d.

Kūnas nėra tik kūnas ir siela nėra tik siela, nes kūnas ir siela yra žmogus. Negalime atskirti kūno nuo dvasiškumo. Niekada negalime tiesiog palikti kūno namuose ir jo nesinešti ten, kur einame. Pagalvoję įsitikinsim, kad niekur nesam buvę be kūno. Pavyzdžiui, kai įsipjaunam ar susižeidžiam, skauda, o juk tada negalime viduje džiaugtis, nes labai skauda. Todėl negalim sakyti, kad „turim kūną“, nes mes esam kūne. Žmonės dažnai linkę manyti, kad kūnas yra blogis, o dvasia – gėris. Dabar jau įsitikinome, kad tai neįmanoma, nes kūnas ir dvasia negali žmoguje būti atskirai.

Kodėl ryte, pažvelgę į veidrodį, didžioji dalis žmonių negali pasakyti: „Aš tobulas“? Tokį požiūrį suformuoja visuomenė. Tai ji diktuoja madas, nustato grožio idealus ir normas. Iš tiesų, kiekvieno žmogaus kūnas yra tobulas, nes jis yra tobulas Dievo kūrinys, vienintelis toks visame pasaulyje, išskirtinis ir nepakartojamas. Tokio dar niekada nebuvo, dabar tokio niekur nerasi ir niekada daugiau tokio pat nebus. 

Kodėl žmogus tobulas ir išskirtinis? Pirmiausia, tai žmogus geba kalbėti – tai mūsų ir Dievo („Žodis tapo kūnu“) panašumas. Dievas davė žodį, kad jis keistų. Tik pagalvokime, kokia yra kalbos galia. Ji gali džiuginti, linksminti, prajuokinti, guosti, suteikti pasitikėjimo kitam. Kitas dalykas, žmogus turi intelektą, t. y. jis gali suprasti, suvokti save, kaip asmenybę, suvokti, kad aplinkui esantys žmonės irgi yra asmenybės, žmogus supranta, kad visi esame skirtingi. To tikrai negali nė vienas gyvūnas.

Kokią galią suteikia kūnas? Kūnu galim kitam suprantamai išreikšti meilę, savo darbus, pasaulėžiūrą ir pan. Tai būdas atskleisti savo asmenybę.



Pirma, tai turim rasti santykį tarp savęs ir kūno, jį pamilti (o ne alinti dietomis, neprižiūrėti jo), kad jis atskleistų mano asmenybę.
Į kūną turime žvelgti su pagarba, nes Tai Dievo kūrinys, tobulo Kūrėjo kūrinys, o kaip vertinam kūrinį, taip ir patį kūrėją. Pykstantį ant mylimų žmonių, pavyduliaujantį dėl visokių menkniekių, galbūt flirtuojantį?

Ši tema yra neatsiejama ir nuo lytinių santykių temos. Juk kūnas yra mūsų dovana, ją gavome iš Dievo. Šią savo dovaną nors kartą padovanoję kitam, negalėsime atsiimti ar padaryti ją vėl tokią, kokią turėjom. Tada vėl ją dovanodami kitam, atsiimame dar mažiau, ir taip mūsų dovana po truputį panašėja nebe į dovaną. Galų gale, kai ateina laikas santuokai nebeturime ką padovanoti, sakome: „Žiūrėk, kas liko iš manęs, viską jau išdalinau...“. Būtent dėl šios priežasties verta saugoti, prižiūrėti, vertinti savo kūną, kaip dovaną ir laukti tos akimirkos, kai galėsi vienam vieninteliam ir iki gyvenimo pabaigos padovanoti save visą.

Giedrė Labašauskaitė

Šis projektas finansuojamas remiant  Europos Komisijai. 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.