2015 m. vasario 12 d. turėjome praktinį užsiėmimą su aktore Olga Polevikova apie balso valdymą |
Balsas,
- pasakojo O. Palevikova, - yra neįtikėtina galia, paprastas asmenybės
raktelis. Ji taip žavisi balsu, kad šešis
iš dešimties darbo metų skyrė darbui su balsu.
Pasak
Olgos, mūsų balsas yra ledkalnio viršūnė. Jei kalbėjimo tembras ir skambėjimas
yra negeras, turime ieškoti priežasčių giliau. Pažinti savo psichologiją. Tam,
kad balsas skambėtų, mūsų kūnas turi išlaisvėti, turime turėti tikrą asmenybės
vidinę laisvę.
Olga
mums davė ir kitą balso apibrėžimą, balsas – tai įgarsintas iškvėpimas. Jei kvėpuojame
negiliai, mūsų balsas bus aukštas. Olga mums patarė kvėpuoti per pilvą. Aukštas
balso tonas dažnai parodo mūsų nepasitikėjimą savimi.
Dažnai
negarsaus kalbėjimo priežastis yra ta, kad mes nepataikome į savo rezonatorius. Rezonatoriai – tai mūsų kauluose
esančios tuščios mažos ertmės. Jų turime pakaušyje, prie nosies, krūtinėje,
stubure. Todėl kaulai labai gali pasitarnauti mūsų balso stiprumui. Jei nenaudojame
kaulų, tuomet balsui išgauti naudojamos tik stygos, todėl viešai kalbėdami
labai greitai pavargstame. Rezonatoriai kalbėjimui suteikia ir spalvą. Pavyzdžiui,
kai kalbame iš krūtinėje esančių rezonatorių, kalbėjimui suteikiame aksominės
spalvos, veido rezonatoriai suteikia
skaidrumo, galvos (pakaušio) rezonatoriai – geležinio atspalvio.
Balsas
turi savo vektorių, tai yra judėjimo
kryptį: galime balsą nukreipti į auditoriją arba traukti į save. Bet tam reikia
mokėti koncentruotis. Jei mokame susikoncentravę nukreipti balsą į žmogų, nors
į jį ir nežiūrime, žmogus gali jausti, kad kalbame jam.
Balso
valdyme labai svarbi artikuliacija.
Profesionalus skambėjimas nuo neprofesionalaus skiriasi tuo, kad
neprofesionalus skambėjimas daugiau akcentuoja balsius, nors didžiausias
skambėjimo grožis atsiranda aiškiai tariant priebalses, ypač v,m,t,k. Todėl
svarbu grąžinti šiuos priebalsius į kalbą. Stengtis kalbėti aiškiai, raiškiai, „nemalti“.
Olga
pasidalino, kad mūsų kaip kalbėtojų užduotis yra kalbėti taip, kad klausytojas
matytų ne mus, bet vaizdą, kylantį
iš kalbos. Jei kalbėtojas užstoja vaizdą savimi, dingsta labai svarbi kalbėjimo
dalis.
Antroji
užsiėmimo dalis buvo skirta balso lavinimo pratimams: darėme įvairius
artikuliacijos, balso siuntimo, vibracijos pratimus.