Filmo vakaras: „FIREPROOF“

Kovo 27 dieną susirinkome žiūrėti kartu filmą „Fireproof“ („Atsparus ugniai“).

Pagrindinis herojus, kurį vaidina Kirk Cameron - ugniagesys vardu Kalebas. Tai profesionalus gaisrininkas, mylintis šį darbą, ištikimas jam ir savo pomėgiams, įsitikinęs, jog jis ir gyvenime yra toks kaip darbe - atsparus ugniai, problemoms, be trūkumų ir pasikliaujantis, jog jam nieko blogo negali nutikti … Deja, tačiau jis nemato, jog iš tiesų gyvena tik savo nuosavą, atskirą, egoistišką gyvenimą, nepaisant to, kad yra vedęs.

Kai jo santuoka atsiduria prie iširimo ribos, Kalebo tėvas padrąsina sūnų priimti iššūkį ir pamėginti sekti tėčio ranka rašytos knygutės „Meilė rizikuoja" patarimais - 40 dienų iš eilės kasdien rodyti meilės ir rūpestingumo ženklus savo žmonai. Kalebas pasiryžta šiai išties labai jaudinančiai ir kupinai didelių atradimų kelionei, kuri yra tikrai nelengva...

Filmas atskleidžia, kad meilė - tai kasdieninis pasirinkimas, o ne vien tik jausmas; padeda suprasti, ką reiškia pasiryžti mylėti ir išreikšti tą meilę konkrečiais darbais.

Istorija mus tikrai įtraukė ir sujaudino. Labai patariame pažiūrėti tą filmą ir sutuoktiniams, ir dar nesusituokusiems žmonėms.

Šis projektas finansuojamas remiant  Europos Komisijai. 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Mitai ir tiesa apie santuoką

Paskaitą 2014 metų kovo 6 dieną skaitė „Šeimų Universiteto“ įkūrėjai Inga ir Paulius Gebrauskai.

Ką reiškia sukurti šeimą? Kas yra santuoka, ką ji duoda? Kas svarbu iki santuokos? Ką vainikuoja santuoka ir kieno pradžia ji yra? Kokios dažniausios klaidos, bėdos ir kaip jas spręsti? Kas pasikeičia, kai šeima susilaukia vaikelio? Maldos gyvenimas šeimoje, kas tai? Į šiuos visus klausimus ir bandėme atsakyti paskaitos metu.

Viskas prasideda nuo draugystės. Pirmąjį periodą galime vadinti chemine stadija. Tai jausminė būsena, kuomet kažkas pradeda labai patikti, manai, kas jis arba ji – idealus žmogus ir nežinai, nesupranti, nesistengi galvoti, bet jis kažkuo labai traukia. Antrasis laikotarpis, prasidedantis labai greit po pirmojo, tai toks laikas, kai malonu būti su kitu žmogumi, norisi domėtis juo, kalbėtis, būti kartu kuo ilgiau ir to laiko vis neužtenka. Reikia būti ypač atsargiems tuo laikotarpiu, nes tai nėra meilė, tai tik įsimylėjimas ir dar kol kas neaišku, ką iš tiesų įsimylėjai: ar tą žmogų, ar tą būseną – įsimylėjimo būseną, jausmą. Šis periodas kur kas ilgesnis, po truputį pažindamas kitą, pamildamas jį žengi į trečiąjį periodą – tuomet atsiranda valia ir intelektas. Pasitelkdamas juos priimi sprendimą – noriu būti su šiuo žmogumi, įsipareigoji mylėti ir norėti mylėti jį amžinai.

Pagrindinė jaunų žmonių klaida yra ta, kad daugelis žiūri į santuoką kaip į tikslą, kurio siekia savo santykiuose, idealizuoja tą momentą. Tačiau santuoka jokiu būdu nėra tikslas, santuoka  yra tik kelionės pradžia. Ja prasideda ilgiausia gyvenimo kelionė, kuri pareikalauja daug darbo, pastangų ir kuri niekad nesibaigia. Šioje kelionėje daug šviesių dienų, kuomet gera, linksma, kuomet abu dirba išvien, bet ne visos dienos šviesios. Šiame kelyje laukia daug įvairiausių netikėtumų, nusivylimų, sunkumų. Labai svarbus yra susižadėjimo laikotarpis. Skubėti tikrai neverta, reikia šitą laiką pragyventi vertingai – pasistengti suprasti vienas kito vertybes, kriterijus, gilintis vienas į kitą, įsiklausyti į vienas kito norus.

Pagrindinis dalykas kuriant šeimą – tai kurti tarpusavio santykius, kalbėtis tarpusavyje, nuolat stengtis pažinti vienas kitą giliau, o ne tik dėl kasdienių rūpesčių, rutinos, buitinių reikalų. Svarbu rasti laiko susėsti ir pasikalbėti. Visą tą ryšį galime prilyginti žemėlapių kūrimui. Iš pradžių, kai susipažįsta du žmonės, žemėlapiai nėra detalūs, po truputį, stengiantis vienas kitą pažinti, žemėlapiai pasidaro smulkesni ir aiškesni. O gyvenant santuokoje svarbu, kad žemėlapiai būtų detalūs ir nuolat atnaujinami. Neužtenka žinoti, ką tavo mylimas žmogus mėgo prieš dešimt metų, žmonės keičiasi, todėl reikia stengtis nuolat domėtis kitu, taip kaip santykių pradžioje. Kokie klausimai gali padėti kurti žemėlapius: „Ar žinai jo/jos geriausių draugų vardus?“, „Kas jai/jam dabar kelia nerimą?“, Ar žinai jos/jo svajonę?“, „Kokių žmonių ji/jis nemėgsta?“, „Kokia muzika jai/jam patinka?“, „Ar ji/jis žino, kaip tu jautiesi?“. Taigi, santuoka yra tik pradžia, o po to turi įdėti daug pastangų stengdamasis, kad ta ugnelė rusentų ir neužgestų.

Kaip užpildyti tą meilės statinaitę, kad ji visad būtų pilna? Yra dvi paslaptys: viena vyrams, kita moterims. Vyras turėtų nepavargti reikšti tai, ką jaučia, sugalvoti, kaip nustebinti, t. y. sakyti „aš tave myliu“, nors jau daug kartų sakė. Prisiminkite - tai labai svarbu moterims. O moteris turėtų nenustoti žavėtis vyru, net ir menkiausiose smulkmenose, tokiose kaip duonos pjaustymas ar pan. Toks paprastas įvertinimas vyrams labai daug reiškia. Šie du paprasti dalykai suteikia pasitikėjimo vienas kitu ir sustiprina tarpusavio ryšį.

Žinoma, tokioje ilgoje kelionėje neišvengiamos ir lietingos, niūrios dienos, ir visai normalu, kad taip yra, juk nuotaikos keičiasi, kartais vienas ar kitas pavargsta. Ką daryti, kai tokios dienos ateina? Pirmiausia, mokytis iš savo istorijos, t. y. prisiminti, kas buvo anksčiau, juk ne visada viskas atrodė pilka ir buvo liūdna, buvo ir daugybė giedrų dienų, drauge tiek daug išgyventų įsimintinų akimirkų. Galima po ranka turėti albumą su gražiausiomis akimirkomis. Jį kiek pavarčius, pilkumas po truputį pradeda sklaidytis. Kitas patarimas – „nuvalyti pelenus“. Tarsi „perkrauti kompiuterį“. Tai nereiškia, kad reikia viską pamiršti ir toliau elgtis taip lyg niekur nieko nebūtų įvykę. Tiesiog reiktų įsivardinti tuos dalykus, kurie sukelia nepatogumų ir atleisti už tai. O pats svarbiausias dalykas – kalbėtis. Visose gyvenimo situacijose kalbėtis. Taip jau yra paprastai, kad moteris nori kalbėtis, bet neprašo sprendimų, o vyras nenori kalbėtis ir duoda tik sprendimus. Abiem reikėtų pasistengti kalbėtis ir kartu atrasti sprendimą. Nesikalbėjimas – tai tylus gaisro gesinimas arba tarsi ugnelės prigesimas, bet iš to nieko gero, ji neužgesinta vėl įsiplieks ir labai greitai. Taigi, kalbėtis, klausytis, suprasti ir atleisti.

Didžiausias iššūkis daugeliui šeimų – pirmasis vaikas. Dažnai atsiranda tokia problema, kad motina labai prisiriša prie vaikelio ir vyras lieka nuošalyje, šiek tiek atstumtas. Iškyla grėsmė, kad vyras nesąmoningai ieškos palaikymo ne šeimoje, o kitur. Gali viskas klostytis ir truputį kitaip – mamos dažnai tampa „monopolistėmis“, t. y. viską daro vienos, „užsikrauna“ visą atsakomybę, kas taip pat nėra gerai, kadangi vyras tokiu atveju šeimoje tampa vartotoju. Visi turi turėti šeimoje atsakomybių, ir vaikai taip pat, kuo anksčiau. Nes šeima susideda iš kiekvieno šeimos nario indėlio. Tai labai svarbu suprasti ypač moterims, jos turi nepamiršti, kad jos yra ne tik motinos, bet ir žmonos. Svarbus dalykas ir tas, kad vaikai labai gerai atspindi tėvus ir jų santykius. Jaunos šeimos pastebi, kad jei tik tėvai su vienas kitu kiek pikčiau, aštresnį žodį pasako, tai vaikai tuoj pat kopijuoja ir kartoja tėvus, jei tėvai vienas su kitu meiliau elgiasi, tai ir vaikai kur kas švelnesni vienas kitam.

Maldos gyvenimas šeimoje taip pat labai svarbus šeimos santykiams išlaikyti. Per santykį su Dievu, tampame artimesni su kiekvienu šeimos nariu. Puiku turėti šeimos tradicijas – kartu pasimelsti prieš valgį, kartu sekmadieniais eiti į Šv. Mišias. Su Dievu ir visas pilkesnes dienas daug lengviau išgyventi ir apskritai tų sunkumų mažiau.

Taigi, dauguma žmonių susituokdami tiki mitu, kad santuoka yra nuostabi dėžutė, pilna dalykų, kurių jie trokšta: draugystės, intymumo, bičiulystės, romantikos... Tiesa ta, kad santuoka savo pradžioje yra TUŠČIA dėžutė. Jūs privalote kažką į ją įdėti, jeigu norite kažką iš jos išimti.  Santuokoje nėra romantikos. Jūs patys turite jos įpūsti į savo santuoką! Sutuoktiniai turi išmokti šio meno ir įprasti duoti, mylėti, tarnauti, pagirti tam, kad laikytų dėžutę pripildytą. O jei paimsi daugiau nei įdėsi, dėžutė nuolat bus tuščia.

Bibliografija

Arturo Cattaneo; bendradarbiaujant Frankai ir Paolo Pugni, Santuoka išmeilės: gyvenimas poroje

Gintautas Vaitoška, Lengvas gyvenimas

Mark Gungor, Per juokus įgeresnę santuoką. Gyvenimo, meilės ir santuokos paslaptys

Šis projektas finansuojamas remiant  Europos Komisijai. 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Aš ir tu = kartu? Kaip tapti tobula pora?

Tai kas yra ta MEILĖ? Pirmiausia tai jausmas, o jausmai banguoja. Vienu metu viskas atrodo taip nuostabu, kad geriau ir būti negali, o kitą kartą taip pilka, niūru, kad nebežinai, kur pasidėti. Tai nei pirmu nei antru atveju negalima daryti esminių gyvenimo sprendimų. Reikia sulaukti to laiko, kai būsite viduryje šių dviejų kraštutinumų, tada viską galėsite apgalvoti protingai.

Paskaitą 2014 m. vasario 27 d. skaitė knygos „Meilės pamokos“ autorius Ričardas Pagojus

Merginos į viską žiūri šiek tiek per emocinę prizmę, o vaikinai viską labiau suvokia protu. Meilė taip pat yra ir pažinimas, o šiam reikia laiko. Būtent dėl šios priežasties meilė iš pirmo žvilgsnio negalima, iš pirmo žvilgsnio galimas tik įsimylėjimas. Kas yra pažinti? Tai suvokti ir teigiamas, ir neigiamas žmogaus savybes. Reikia ne tik pajusti, kad myli, o tai suprasti. Trečias dalykas, meilė – tai elgesys, valios pastangos. Meilei reikia jėgų. Žodis meilė rašosi „DARBAS“. Meilėje labai svarbus davimo aspektas, kas dažnai nėra taip paprasta, reikalauja daug pastangų. Taigi, meilė nėra vien tik gražus jausmas, kurio apakintas darai įvairiausius sprendimus. Viską reikia pasverti ir širdimi, ir protu.

Kuo meilė skiriasi nuo įsimylėjimo? Pirmiausia tai tuo, kad įsimylėjimas yra laikinas dalykas, o meilė amžinas. Kitas svarbus dalykas – įsimylėjimas yra egoistiškas, nes žmonės veikiau įsimyli įsimylėjimo būseną, o meilė tai jau yra savęs dovanojimas kitam. Ir trečias dalykas, kai įsimyli, negali „blaiviai“ mąstyti, protas tarsi aptemęs, o kai myli, tai protas puikiausiai veikia. Jei stovi labai arti žmogaus, esi prie jo prilipęs, tiksliau įsimylėjęs, negali jo matyti. Tam, kad pamatytum, turi atsitraukti tiek, kad galėtum pamatyti jį visą.

Ar tiesa, kad yra tas vienintelis, kuris man skirtas? Ir taip ir ne. Tas vienintelis yra siekiamybė, rezultatas, kurio abu turime siekti. Siekti, kad tas kurį išsirinkau visą gyvenimą būtų man vienintelis.

Netiesa, kad reikia ieškoti partnerio, kol jis pagaliau atitiks tavo visus lūkesčius. Taip niekada nebus, be to,  ir tu neatitiksi visų jo lūkesčių. Tobulų žmonių nėra. Jūs abu taip pat – du netobuli žmonės.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos pradedant draugauti:

•   Neužduoti pakankamai klausimų, per mažai šnekėtis; draugystė turi turėti turinį.
•   Ignoruoti įspėjamuosius ženklus (pvz.: jis/ji nenutraukia santykių su buvusiu draugu/drauge, turi finansinių sunkumų ar   pan.).
•   Daryti pirmalaikius kompromisus (jei vienas iš jūsų elgiasi prieš savo įsitikinimus). Bet kokį konfliktą galima išspręsti   išskyrus tokį, kuris remiasi vertybiniu pagrindu.
•   Geismo aklumas (ne mylite, o geidžiate, nes meilė neapakina, meilė atveria akis)
•   Materialus suviliojimas.

 Kokie santykiai gali nepavykti? Nepavyks, jei vienas rūpinasi kur kas labiau negu kitas, jei myli tik partnerio galimybes ir tikisi jį/ ją pakeisti, jei yra „gelbėjimo misijoje“ (t. y. gelbėja draugą iš pvz. kokios nors priklausomybės), jei žiūri į savo partnerį kaip į sektiną pavyzdį, idealizuoja jį ir nesistengia pažinti jo netobulumų, jei parneris yra nepasiekiamas (yra vedęs, ar yra kunigas) ir t.t. Reikia labai gerai pagalvoti, ar tinkate vienas kitam.

Problemos, kurių dabar nesimato, bet bėgant laikui jos gali sprogti: 1. Amžiaus skirtumas (jei jis/ji vyresnė daugiau nei penkeriais metais, gali atsirasti tokių sunkumų, kaip patirties, draugų, interesų skirtumai), 2. Religija (paprastai ši problema išsisprendžia tik tuomet, kai vienas arba kitas pakeičia religiją), 3. Išsimokslinimas, socialinė, etninė padėtis, jos skirtumai taip pat gali ilgainiui trukdyti, 4. Uošviai, buvęs sutuoktinis, kitų žmonių poveikiai (jie neišnyks net ir todėl, kad tu atsiradai jo gyvenime), 5. Ilgo atstumo santykiai (nes per atstumą santykiai visada atrodo geresni, nei yra iš tiesų, reikia mažinti šį atstumą).

Įsivaizduokite, kad santykiai, ryšiai su kitais yra tarsi juostelė, vienas iš jūsų laiko vieną juostelės galą, kitas - kitą. Kiekvienas yra atsakingas tik už tą santykių galą, kurį jis turi, negali būti atsakingas nei už kito mintis, nei už nuomonę ar dar už kažką, kas priklauso kitam. Reikia išmokti laikyti tik savo juostos  galą. Kitas dalykas, kiekvienas žmogus turi daugybę įvairiausių virvelių su daugybe žmonių – tėvais, draugais, bendradarbiais ir t.t. Reikia stengtis nesusipainioti ir neįpainioti kitų virvelių į judviejų ryšį, nes viena virvelė – vienas ryšys priklauso tik dviem žmonėms.

Bibliografija:

Ričardas Pagojus, Meilės pamokos

Gary Chapman, Penkios meilės kalbos. Kaip suprasti ir išmokti meilės kalbą

Gregory K. Popcak, Ar gandras atnešė, ar kopūstuose radom? (Kaip kalbėtis apie lytiškumą su savo vaiku, atsižvelgiant į jo amžių)

Šis projektas finansuojamas remiant  Europos Komisijai. 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.